Mokslo rūšys

2024 Autorius: Carl Kingsman | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-24 13:43

Įvairios mokslo formos dažnai gali būti suskirstytos į plačius poskyrius, tokius kaip gyvosios gamtos mokslai, fiziniai mokslai ir žemės mokslai. Nors mokslai labai sutampa, pradedantiesiems gamtos mokslų studentams labai svarbu žinoti kiekvieno tipo skirtumus.

Gyvybės mokslai

Gyvybės mokslas apima viską, kas gyva, įskaitant žmones, gyvūnus, augalus, net tokius mažus dalykus kaip bakterijos ar virusai.

Biologija

• 

  Anatomija – anatomija yra susijusi su gyvūnų, augalų ir žmonių forma ir funkcijomis.

• Ląstelių biologija – ląstelių biologija tiria ląstelę kaip vientisą vienetą.
• Chronobiologija – ši biologijos sritis tiria, kaip cikliniai reiškiniai gyvuose organizmuose sąveikauja su aplinka.
• Vystymosi biologija – vystymosi biologija yra vystymosi proceso nuo zigotos iki pilnos struktūros tyrimas. Ji taip pat apima embriologiją, kuri yra embriono vystymosi tyrimas.
• Genetika – Genetika yra genų ir paveldimumo tyrimas. Jis dažnai skirstomas į keletą subdisciplinų:
  • Epigenetika – epigenetiką tyrinėjantys mokslininkai tiria paveldimus pokyčius, pvz., kaip tam tikras genas išreiškia save, kuriuos sukelia kiti mechanizmai, o ne pagrindinės DNR sekos pokyčiai
  • Genomika – genomika yra genetikos disciplina, susijusi su žmogaus genomo kartografavimu.
• Histologija – histologija yra augalų ir gyvūnų ląstelių ir audinių anatomijos tyrimas.
• Evoliucinė biologija – evoliuciniai biologai tiria įvairių rūšių kilmę ir pokyčius laikui bėgant. Šie mokslininkai žiūri į tai, kaip keičiasi genetika, prisitaiko rūšys, ir apskritai siekia įrašyti gyvybės žemėje istoriją.
• Fotobiologija – fotobiologija yra mokslinis šviesos ir gyvų daiktų sąveikos tyrimas. Ši sritis apima fotosintezės, vizualinio apdorojimo ir bioliuminescencijos tyrimus, pavyzdžiui, keletą.

Botanika

Botanika plačiai apibrėžiama kaip mokslinis augalų tyrimas. Yra kelios skirtingos specializacijos sritys.

• 

  Bryologija – Bryologija – tai samanų, kepenų ir raguoklių tyrimai.

• Dendrologija – Dendrologija yra sumedėjusių augalų tyrimas.
• Lichenologija – Lichenologai tiria kerpes – simbiotinius grybus, turinčius fotosintezės partnerį.
• Mikologija – mikologija tyrinėja grybus ir kitus augalus, kurie dauginasi sporomis ir patys nesukuria maisto per fotosintezę.
• Palinologija – Palinologija yra žiedadulkių ir sporų tyrimas. Pagal apibrėžimą tai gali būti dabar gyvenančių rūšių arba iškastinių formų.
• Fikologija – fizologija yra dumblių tyrimas.

Ekologija

Ekologija tiria, kaip organizmai sąveikauja su aplinka.

• 

  Autekologija – pagrindinis autekologijos tikslas yra ištirti vieną rūšį jos aplinkoje. Mokslininkai čia siekia suprasti rūšies elgesį, poreikius ir natūralią istoriją tirdami tokius kintamuosius kaip šviesa, drėgmė ir turimos maistinės medžiagos.

• Bentoso ekologija – terminas „bentosas“reiškia zoną vandenyno dugne. Bentoso ekologai tiria, kas valdo vandenyno dugne esančių ekosistemų biologinę įvairovę, struktūrą ir funkcijas.
• Apsaugos ekologija – gamtosaugos mokslas siekia rasti būdų, kaip išvengti rūšių išnykimo.
• Ekofiziologija – šios srities mokslininkai tiria individo prisitaikymą prie aplinkos.
• Ekotoksikologija – Ekotoksikologai tiria toksiškų cheminių medžiagų poveikį įvairioms populiacijoms, įskaitant sausumos, gėlo vandens ir jūrų ekosistemas. Paprastai šios toksiškos cheminės medžiagos yra teršalai, tačiau kartais jų gali atsirasti natūraliai.
• Makroekologija – makroekologai į ekologiją žiūri iš platesnės perspektyvos, ieško apibendrintų modelių dideliame erdviniame mastelyje, kuriam būdinga statistinių ryšių paieška, paaiškinanti biologinės įvairovės pasiskirstymą istoriniu ir geografiniu požiūriu. Makroekologijos priešingybė yra mikroekologija, kuri į ekologinius procesus žiūri minutės arba lokalizuotos skalės mastu.
• Mikrobų ekologija – kaip rodo pavadinimas, mikrobų ekologai žiūri į mikrobų aplinką ir jų tarpusavio sąveiką.
• Molekulinė ekologija – šis mokslas siekia suprasti ekologiją pasitelkdamas genetinius duomenis. Dėl šiuolaikinės genetikos pažangos mokslininkai gali kiekybiškai įvertinti tam tikros populiacijos genetinius panašumus ir skirtumus bei atsakyti į klausimus apie tos populiacijos evoliuciją jos aplinkos atžvilgiu.
• Sinekologija – Sinekologija sutelkia dėmesį į sąveiką tarp kartu egzistuojančių rūšių ekologinėje bendruomenėje.
• Paleoekologija – paleoekologai naudoja fosilijų tyrimą, kad suprastų rūšių ekologiją gamtos istorijoje.
• Restauravimo ekologija – restauravimo ekologai sugalvoja, kaip atkurti vietas, kurios buvo sutrikdytos arba pažeistos, dažniausiai dėl žmogaus veiklos.

Medicina

Medicina yra gydymo mokslas ir turi daug pospecialybių.

• 

  Endokrinologija – endokrinologai tiria endokrininę sistemą ir diagnozuoja bei gydo ligas. Tai apima tokius dalykus kaip diabetas, skydliaukės ligos ir net osteoporozė.

• Epidemiologija – Epidemiologija yra mokslo šaka, tirianti ligų priežastis ir pasiskirstymą.
• Gerontologija – Gerontologija yra senėjimo proceso tyrimas. Šios srities mokslininkams rūpi bendra sveikata, emocinė savijauta ir kt.
• Imunologija – Imunologija yra visų imuninės sistemos aspektų tyrimas. Šios srities mokslininkai nagrinėja tokius dalykus kaip imuninė sistema, kaip stiprinti imuninę sistemą ir imuninės sistemos susilpnėjimo procesus.
• Neuromokslai – neuromokslininkai tiria nervų sistemos struktūrą ir vystymąsi. Jiems rūpi ir tai, kaip sveika nervų sistema veikia, ir kaip išspręsti problemas, kylančias tiek nuo gimimo, tiek po traumos.
• Onkologija – onkologija yra vėžio, įskaitant jo atsiradimo ir plitimo, tyrimas. Šie mokslininkai mokosi, kaip vėžys plinta ir kaip jį sustabdyti ar išgydyti.
• Patologija – patologija yra ligų priežasčių, procesų, pobūdžio ir vystymosi tyrimas. Patologams rūpi sužinoti, kaip veikia ligos plitimas, kad galėtų sukurti veiksmingesnius vaistus ar vaistus.
• Farmakologija – Farmakologai tiria vaistų ir sintetinių vaistų poveikį, taip pat kaip paruošti ir vartoti minėtus vaistus. Šie mokslininkai tiria, kaip vaistus padaryti saugesnius ir veiksmingesnius, taip pat kuria naujus vaistus įvairioms ligoms gydyti.

Mikrobiologija

Mikrobiologai tiria organizmus. Daugelis jų yra labai maži ir juos reikia padidinti, kad būtų galima matyti plika akimi.

• 

  Aerobiologija – Aerobiologija tiria ore esančias biologines daleles ir jų judėjimą bei poveikį žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai. Šie mokslininkai daugiausia susirūpinę dėl žiedadulkių ir grybų sporų ir kaip tai veikia žiedadulkėms jautrių žmonių sveikatą.

• Bakteriologija – bakteriologai tiria bakterijas. Ši disciplina taikoma įvairiai, įskaitant vaistų, skirtų bakterinėms infekcijoms gydyti, kūrimą, taip pat vakcinų kūrimą.
• Molekulinė biologija – molekuliniai biologai tiria molekulinius procesus, vykstančius už RNR transkripcijos, ir kaip ši transkripcija virsta b altymu. Šis mokslas labai sutampa su biochemija ir genetika.
• Virologija – virusologija yra virusų tyrimas. Šių mokslininkų tikslas – atrasti mechanizmus, kuriais jie veikia, ir kaip juos gydyti.

Zoologija

Zoologija, trumpai tariant, yra gyvūnų tyrimas. Tai apima ne tik tokius dalykus kaip jų klasifikacija, bet ir gyvūnų fiziologiją, vystymąsi ir elgesį. Zoologijos poskyriai apima:

• 

  Karcinologija – karcinologija yra vėžiagyvių tyrimas.

• Cetologija – Cetologai tiria banginius, delfinus ir kiaules.
• Entomologija – entomologija yra vabzdžių tyrimas.
• Herpetologija – herpetologija yra varliagyvių ir roplių tyrimas.
• Ichtiologija – Ichtiologija yra žuvų tyrimas.
• Malakologija – malakologai tiria moliuskus.
• Mammalogy – žinduoliai yra žinduolių tyrimas.
• Ornitologija – ornitologija yra mokslinis paukščių tyrimas.
• Primatologija – Primatologija yra mokslinis primatų tyrimas.
• Parazitologija – Parazitologija yra parazitų, jų šeimininkų ir jų tarpusavio santykių tyrimas.
• Protozoologija – protozoologija yra pirmuonių tyrimo studija.

Fiziniai mokslai

Fiziniai mokslai taikomi tiems dalykams, kurie nėra gyvi.

Astronomija

Astronomija yra kosmoso, pvz., planetų, žvaigždžių ir kitų, ne žemiškų reiškinių, tyrimas.

• 

  Aeronautika – Aeronautika yra skrydžio mokslas. Šios srities mokslininkai tiria, kaip lėktuvai skraido, siekdami sukurti geresnius, greitesnius ir efektyvesnius modelius.

• Astrobiologija – trumpai tariant, astrobiologai tiria gyvenimą visatoje. Klausimai, kuriuos jie nori išspręsti, apima tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, ar yra gyvybės kitur, išskyrus žemę, kokios sąlygos būtinos gyvybei egzistuoti ir kokie kraštutinumai yra būtinų gyvenimui sąlygų?
• Astrochemija – Astrochemija yra kosmose randamų cheminių elementų tyrimas. Vienas dalykas, kurio siekia astrochemikai, yra surasti anglies pagrindu pagamintas molekules, kurios gali padėti suprasti, kaip prasidėjo gyvybė.
• Astrodinamika – astrodinamika yra orbitos trajektorijos, tiksliau, kaip daiktai skrenda erdvėje, tyrimas. Šie mokslininkai sprendžia tokias problemas, kaip palydovo nusiųsti į orbitą ir saugiai grąžinti jį į Žemę.
• Astronautika – ši disciplina susijusi su kosminių transporto priemonių projektavimu ir siuntimu į kosmosą. Nors astrodinamika rūpinasi tuo, kaip juos išlaikyti orbitoje arba nuspėti orbitą, astronautikai rūpi tikrasis transporto priemonių dizainas.
• Astrofizika – astrofizika yra kosmoso mokslo šaka, taikanti fizikos ir chemijos dėsnius, paaiškinančius žvaigždžių, planetų, galaktikų, ūkų ir kitų visatos objektų gimimą, gyvavimą ir mirtį. NASA pažymi, kad astrofiziko tikslai yra išsiaiškinti, kaip veikia visata, sužinoti, kaip atsirado visata, ir ieškoti gyvybės kitose planetose.
• Teismo astronomija – teismo medicinos astronomai naudoja astronomiją, kad padėtų išaiškinti nusik altimus arba liudyti civilinėse bylose. Bet kada gali prireikti parodymų apie mėnulio padėtį incidento metu arba kitų dangaus objektų padėtį, kviečiamas teismo astronomas.
• Kosmoso archeologija – Kosmoso archeologija yra sritis, kurioje archeologija derinama su astronomija. Šios srities mokslininkai daugiausia dėmesio skiria artefaktų paieškai ir paprastai siekia išsaugoti paveldą per tai, ką randa erdvėje. Tačiau dar vienas įdomus kosmoso archeologijos pritaikymas yra artefaktų paieška žemėje naudojant kosmoso instrumentus.
• Kosmoso medicina – kosmoso medicina rūpinasi, kaip išlaikyti astronautų sveikatą kosmose. Vienas iš pagrindinių kosmoso medicinos tikslų yra neutralizuoti nesvarumo kosmose pasekmes astronauto kūnui.

Geologija

Geologai tyrinėja žemę – jos medžiagas, procesus ir istoriją. Šie mokslininkai gali pažvelgti į klimato kaitą arba siekti tobulinti technologijas, kurios numato žemės drebėjimus. Jie taip pat gali ieškoti geriausios vietos kasyklai, kaip rasti vandens po žeme ar panašias technologijas.

• 

  Geochemija – Geochemikai tiria cheminius elementus uolienose ir mineraluose, taip pat šių elementų judėjimą į dirvožemį ir vandens sistemas. Jie gali naudoti šiuos duomenis, kad padėtų mokslininkams suprasti, kaip keičiasi žemė, padėti įmonėms naudoti gamtos išteklius ar net padėti naftos įmonėms žinoti, kur gręžti naftą.

• Geofizika – geofizikas yra tas, kuris tyrinėja Žemę gravitacijos, magnetiniais, elektriniais ir seisminiais metodais. Jie gali padėti įmonėms suprasti, kur statyti dideles konstrukcijas, pvz., užtvankas, arba praleisti laiką patalpose kurdamos kompiuterinius modelius. Jų darbas yra platus ir gali apimti jūrų, seisminius ir įvairius kitus mokslus.
• Mineralogija – kaip jau galima spėti, mineralogai tyrinėja mineralus. Kadangi mineralai natūraliai aptinkami visoje žemėje, mineralogai gali atlikti daugybę įvairių dalykų, įskaitant darbą muziejuje, darbą universitetuose ir net privačiose kasybos įmonėse.
• Petrologija – petrologija yra uolienų tyrimas. Yra trys pagrindiniai petrologijos poskyriai, kurių kiekvienas atitinka tiriamų uolienų tipą (magminė, nuosėdinė, metamorfinė).
• Sedimentologija – sedimentologai tiria nuosėdas (smėlį, purvą ir nešvarumus) ir kaip jos nusėda. Studijuojantiems sedimentologiją ypač rūpi rasti benzino nuosėdinėse uolienose ar fosilijose. Tačiau yra daug kitų įvairių programų. Jis susijęs su stratigrafija, kuri tiria uolienų sluoksnius ir kaip jie slenka bei juda.
• Vulkanologija – Vulkanologija yra ugnikalnių tyrimas. Vulkanologai tikisi suprasti, kodėl ir kaip išsiveržia ugnikalniai, kaip numatyti išsiveržimus, jų poveikį Žemės istorijai ir kaip jie gali paveikti žmones ir jų aplinką.

Okeanografija

Okeanografija nagrinėja biologines, fizines ir chemines pasaulio vandenynų savybes. Okeanografams rūpi ir pragmatinių problemų sprendimas (pvz., kaip išvalyti išsiliejusią naftą ar padėti nykstančioms rūšims), ir atrasti naujus atradimus, pavyzdžiui, surasti naujas jūros gyvybės rūšis.

• 

  Limnologija – limnologai tiria vidaus vandens sistemas, tokias kaip ežerai, upės, rezervuarai, upeliai ir pelkės. Jiems rūpi ištirti, kaip šios ekosistemos sąveikauja su jų drenažo baseinais, o ši disciplina apima daug kitų mokslo sričių, tokių kaip biologija, chemija ir geologija.

• Jūrų biologija – Jūrų biologija turi du aspektus. Šie biologai tiria jūrų organizmų ekologiją atsižvelgdami į jų vandenyno aplinkos ypatybes. Be to, kai kurie jūrų biologai daugiausia dėmesio skiria konkrečioms jūrų rūšims.
• Jūrų chemija – jūrų chemija yra pasaulio vandenynų cheminės sudėties ir cheminių procesų tyrimas.
• Jūrų geologija – jūrų geologai tiria vandenyno dugno geologiją, ypatingą dėmesį skirdami plokščių tektonikai ir paleokeanografijai.
• Fizinė okeanografija – fiziniai okeanografai tiria fizinius procesus ir sąlygas vandenyne. Jie žiūri į tokius dalykus kaip bangos, srovės, sūkuriai, sūkuriai ir potvyniai. Jie taip pat tiria smėlio transportavimą paplūdimiuose ir iš jų; pakrantės erozija; ir atmosferos bei vandenyno sąveika.

Fizika

Fizikai tiria energiją, materiją ir jų sąveiką.

• 

  Akustika – akustika yra įvairių medžiagų būsenų mechaninių bangų tyrimas. Kitaip tariant, tai yra garso tyrimas ir taikomas ne tik muzikoje ir architektūroje, bet ir tokiems dalykams kaip SONAR, ultragarsas medicininiams vaizdams ir net triukšmo valdymas.

• Aerodinamika – aerodinamika yra oro judėjimo tyrimas.
• Atominė, molekulinė ir optinė fizika (AMO) – AMO yra medžiagos ir šviesos sąveikos tyrimas.
• Klasikinė fizika – Klasikinė fizika yra fizika, sukurta anksčiau nei atsirado kvantinė mechanika. Jis daugiausia pagrįstas Niutono judėjimo dėsniais.
• Kriogenika – kriogenika yra labai žemų temperatūrų ir medžiagų elgsenos tokioje temperatūroje tyrimas. Didžioji dalis tyrimų yra orientuoti į tai, kaip išsaugoti gyvus organizmus.
• Dinamika – dinamika yra judėjimo priežasčių ir judėjimo pokyčių tyrimas.
• Elektromagnetizmas – elektromagnetizmas yra mokslo šaka, orientuota į jėgas, atsirandančias tarp elektriškai įkrautų dalelių. Šios srities mokslininkai nuodugniai tiria ryšį tarp elektros ir magnetizmo.
• Mechanika – mechanika yra fizikos šaka, susijusi su fizinių kūnų elgesiu, kai juos veikia jėgos arba poslinkiai, ir vėlesniu kūnų poveikiu aplinkai.
• Termodinamika – termodinamika yra šilumos ir mechaninės energijos santykių tyrimas.
• Branduolinė fizika – ši mokslo šaka skirta suprasti kvarkus ir gliuonus. Trumpai tariant, branduolio fizikai tiria atominių branduolių statybinius blokus ir sąveiką.
• Optika – optika yra fizikos šaka, tirianti šviesos elgseną ir savybes bei jos sąveiką su medžiaga.
• Kvantinė fizika – Kvantinė fizika yra fizikos šaka, susijusi su judėjimu atominiu ir subatominiu lygiu.

Chemija

Trumpai tariant, chemija yra medžiagos, jos savybių ir jų sąveikos su kitomis medžiagomis ar energija tyrimas.

• 

  Analitinė chemija – analitinė chemija yra medžiagų mėginių analizė, siekiant suprasti jų cheminę sudėtį ir struktūrą.

• Kalorimetrija – tai šilumos pokyčių fizikiniuose ir cheminiuose procesuose tyrimas.
• Neorganinė chemija – neorganinė chemija yra neorganinių junginių savybių ir reakcijų tyrimas. Skirtumas tarp organinių ir neorganinių disciplinų nėra absoliutus ir daug sutampa, svarbiausia organometalinės chemijos subdisciplinoje.
• Organinė chemija – organinė chemija yra organinių junginių struktūros, savybių, sudėties, mechanizmų ir reakcijų tyrimas. Organinis junginys apibrėžiamas kaip bet koks junginys, pagrįstas anglies skeletu.
• Organometalinė chemija – organometalinė chemija nagrinėja junginius, kuriuose yra jungčių tarp anglies ir metalo.
• Polimerų chemija – polimerų chemija yra daugiadisciplinis mokslas, nagrinėjantis polimerų arba makromolekulių cheminę sintezę ir chemines savybes.
• Spektroskopija – Spektroskopija yra medžiagos ir spinduliuojamos energijos sąveikos tyrimas. Tai susiję su objekto šviesos sklaida į jo sudedamąsias spalvas.
• Termochemija – chemijos šaka, tirianti ryšį tarp cheminio poveikio ir sugertos arba generuojamos šilumos kiekio.

Žemės mokslas

Kaip rodo pavadinimas, Žemės mokslas yra Žemės ir gretimų kūnų tyrimas.

• 

  Biogeochemija – Biogeochemija tyrinėja fizinius, cheminius, biologinius ir geologinius procesus ir reakcijas, kurios lemia natūralios aplinkos sudėtį ir pokyčius.

• Klimatologija – Klimatologija yra žemės klimato tyrimas. Visų pirma tai susiję su klimato kaitos poveikio supratimu. Klimatologams taip pat rūpi, kaip tą poveikį sušvelninti.
• Glaciologija – Glaciologija yra ledynų tyrimas.
• Hidrologija – hidrologai daugiausia dėmesio skiria žemės vandens sistemų tyrimams. Jie bando spręsti problemas, susijusias su žmonių turimu vandens kiekiu, turimo vandens kokybe ir vandens prieinamumu.
• Meteorologija – meteorologija yra Žemės atmosferos ir jos įtakos mūsų orams tyrimas.
• Pedologija – Pedologija yra mokslinis dirvožemio tyrimas.

Daugelis mokslo rūšių

Be fizinių ir gyvybės, dar yra socialiniai ir taikomieji mokslai. Taikomieji mokslai apima tokius dalykus kaip inžinerija ir biotechnologijos. Tai visiškai nauji mokslai, tačiau jie turi praktinį pritaikymą kasdieniame gyvenime. Socialiniai mokslai yra mokslinis pritaikymas tiriant žmones ir apima tokias disciplinas kaip archeologija, psichologija ir sociologija.