Jei svarstote galimybę lankytis terapijoje, galėsite rinktis iš daugybės skirtingų tipų. Tiesą sakant, kai kurie tyrinėtojai mano, kad šiandien pasaulyje siūloma daugiau psichoterapijos rūšių, nei žmogus gali suskaičiuoti. Ir skaičius toliau auga. Taigi, kaip jūs turėtumėte žinoti, kokios konsultacijos jums reikia? Ar jūsų pasirinktos psichoterapijos tipas yra svarbus?
Rasti jums tinkamą terapijos tipą gali būti taip pat svarbu, kaip ir rasti tinkamą terapeutą. Galite naršyti šį psichoterapijos galimybių katalogą, kad sužinotumėte daugiau apie skirtingus tipus ir rastumėte tą, kuris galėtų pasiūlyti jums reikiamą pagalbą.
5 pagrindiniai psichoterapijos tipai
Žmonės dešimtmečius domisi savęs tobulinimu ir emociniu reguliavimu. Kai kurie žmonės mano, kad terapijos praktika siekia senovės Graikiją. Kiti teigia, kad tokia terapija, kokią mes žinome, buvo sukurta tik XVIII amžiaus pabaigoje.
Pati psichoterapija kyla iš penkių skirtingų mąstymo mokyklų. Šios pagrindinės terapijos rūšys apima įvairius psichinės sveikatos palaikymo metodus. Pavyzdžiui, kai kurie sutelkia dėmesį į mąstymo modelius, o kiti - į elgesį. Be to, kai kurios terapijos formos palaiko idėją, kad geriausias būdas išspręsti konfliktą yra sutelkti dėmesį į dabartį, o kitos reikalauja, kad žmogaus praeitis būtų tyrinėjama.
Kuo daugiau žinosite apie įvairius terapijos tipus, tuo daugiau galios jausitės ieškodami jums tinkamos pagalbos. Šią informaciją galite naudoti norėdami sužinoti apie įvairias galimas terapijos galimybes ir rasti tinkamą terapeutą.
Psichoanalizė
Psichoanalizę XX amžiuje sukūrė Sigmundas Freudas. Tai sukasi aplink idėją, kad žmonės yra kaip ledkalniai. Dauguma jų minčių, emocijų ir elgesio kyla dėl nesąmoningo savęs, esančio po paviršiumi.
Šis požiūris orientuotas į žmogaus ankstesnio gyvenimo patirtį, traumas, vidinius konfliktus ir elgesio impulsus. Tada šie elementai analizuojami, siekiant padėti žmonėms suprasti, kaip ir kodėl jie daro jiems įtaką dabartyje. Sukūrę šias asociacijas, žmonės gali pradėti spręsti savo ryšius su praeitimi ir keisti savo elgesį.
Psichoanalizė gali apimti:
- Laisva asociacija- Ši praktika leidžia žmogui išsakyti savo nuomonę be cenzūros ar vertinimo. Tai gali padėti atskleisti slopinamas mintis, nuomones ir prisiminimus, kurie gali turėti įtakos jų dabartiniam elgesiui.
- Sapnų analizė – kaip rodo pavadinimas, ši technika apima sapnų aiškinimą analizuojant simbolius ir tyrinėjant pagrindines reikšmes.
- Pasipriešinimo analizė – Ši praktika tiria pasipriešinimą kaip gynybos ženklą ir suskirsto jį į tris kategorijas, žinomas kaip sąmoningas, tapatybės ir represijos. Tada šios priešpriešos tiriamos siekiant išsiaiškinti, kodėl žmogus jas patiria.
Elgesio terapija
Elgesio terapija, dar vadinama kondicionavimo terapija, skirta pakeisti nenaudingus elgesio modelius ir sumažinti neigiamus simptomus, kuriuos žmogus gali patirti. Kaip rodo pavadinimas, šio tipo terapija daugiausia orientuota į žmogaus elgesį, o ne į žmogaus mintis ar praeities patirtį.
Šio tipo terapija taip pat tiria elgesio veiksnius. Pavyzdžiui, atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip aplinka, kurioje dažniausiai elgiamasi, ir į žmones, kurie paprastai būna.
Kai kurie elgesio terapijos elementai:
- Elgesio repeticija – Ši technika gerina socialinius įgūdžius, parodydama naujus elgesio modelius ir bendravimo metodus. Tada žmonėms suteikiama laiko praktikuoti įgūdžius per užsiėmimus, prieš juos panaudojant realiame pasaulyje.
- Modeliavimas – modeliavimas, dar vadinamas elgesio modeliavimu, yra stebėjimu ir mėgdžiojimu pagrįsta mokymosi strategija. Tai apima pavyzdį ir bandymą pamėgdžioti savo elgesį.
- Sisteminis desensibilizavimas – Ši strategija naudojama nerimui sumažinti per gilų raumenų atsipalaidavimą ir nerimą sukeliančių situacijų poveikį. Tai padeda ugdyti žmogaus atsparumą, nes jis susiduria su mažai nerimo keliančiomis situacijomis ir palaipsniui sprendžia tokias, kurios kelia didelį nerimą.
Kognityvinė terapija
Ši terapijos forma remiasi idėja, kad neigiami minčių modeliai ir iškraipymai sukelia nenaudingas emocijas ir elgesį. Šio tipo terapijoje žmonės stebi savo mintis ir palaipsniui išmoksta pakeisti jas į naudingesnes.
Be to, kognityvinė terapija verčia žmones įvertinti, kaip jie žiūri į pasaulį, ir gali pakeisti savo suvokimą. Sesijų metu paslaugų teikėjai ragina žmones rasti įrodymų, kurie patvirtina arba prieštarauja jų mintims ir suvokimui. Tada žmonės gali įvertinti įrodymus ir patys nuspręsti, ar jų pakanka pirminiam mąstymo būdui paremti.
Kai kurie kognityvinės terapijos elementai:
- Kognityvinis pertvarkymas – Ši technika padeda žmonėms atrasti, stebėti ir ginčyti neigiamas mintis apie save ar pasaulį. Tada jie mokomi, kaip pakeisti savo mintis naudingesnėmis.
- Minčių iškraipymų supratimas – Minčių iškraipymai yra netikslūs žmonių įsitikinimai ar suvokimas. Kognityvinė terapija moko įvairių iškraipymų, o tada padeda žmonėms patikrinti savo mintis ir išsiaiškinti, ar jos nepatenka į vieną iš nenaudingų mąstymo modelių.
Humanistinė terapija
Šio tipo terapija skirta padėti žmonėms įgyti asmeninio augimo jausmą. Užsiėmimų metu žmonės gali tyrinėti realaus pasaulio patirtį, kuri yra sutelkta į savo potencialo plėtrą.
Humanistinė terapija taip pat padeda žmonėms sutelkti mintis į dabartį ir reguliuoti emocijas. Be to, tai leidžia žmonėms ugdyti atsakomybės už savo veiksmus jausmą, pakeisti nenaudingus savo asmenybės aspektus ir ugdyti pasitikėjimo savimi jausmą.
Kai kurie humanistinės terapijos pavyzdžiai:
- Į klientą orientuota terapija – į klientą orientuota terapija sukuria kliento ir terapeuto santykius, pagrįstus nuoseklia empatija, supratimu ir pagarba. Terapeutas atranda, kaip klientas žiūri į pasaulį, ir tada padeda klientui pakeisti nenaudingas perspektyvas, išspręsti konfliktus, valdyti savo jausmus ir pakeisti požiūrį į gyvenimą, kad jis geriau atitiktų jo poreikius.
- Gest alt Therapy – ši terapijos forma orientuojasi į tai, kaip žmogus jaučiasi ir veikia dabartyje, o ne tyrinėja savo praeities elementus. Vienas iš pagrindinių principų yra tas, kad žmogus augina asimiliuodamasis į aplinką, o tai vyksta per asmenybės augimą ir savęs suvokimą.
- Egzistencinė psichoterapija – Egzistencinė terapija taip pat orientuota į žmogaus dabartį, o ne į praeitį. Tai padeda žmonėms rasti gyvenimo prasmę, patirti emocijas, tobulinti sprendimų priėmimo įgūdžius ir skatinti savarankiškumą.
- Patirtinė psichoterapija – Aktyvi patirtis yra patyriminės terapijos priešakyje. Šis požiūris remiasi idėja, kad tikri pokyčiai įvyksta tada, kai žmogus gali išreikšti ir pasiekti savo vidines mintis ir jausmus iš praeities ir dabarties.
Holistinė terapija
Holistinėje terapijoje, dar vadinamoje integracine terapija, atsižvelgiama į žmogų kaip į visumą. Pavyzdžiui, dėmesys sutelkiamas į žmogaus dvasinę, emocinę, edukacinę ir psichinę aplinką. Šis požiūris į terapiją taip pat moko žmones apie elgesio pokyčius ir savipagalbos veiklos svarbą siekiant skatinti sveikimą.
Kiti terapijos tipai
Nors yra penkios mąstymo mokyklos, sukūrusios terapijos pagrindą, galima rinktis ne tik iš penkių tipų. Sukūrus pirmines formas, psichologijos sritis toliau tyrinėjo, testavo ir ieškojo naujų būdų, kaip padėti žmonėms rūpintis savo psichine sveikata.
Tai paskatino sukurti daug daugiau psichoterapijos rūšių. Kai kurios iš šių naujesnių formų taip pat skirtos specifinėms psichikos sveikatos sąlygoms, kurias buvo sunku išspręsti pradinėse psichoterapijose, pvz., potrauminio streso sutrikimo (PTSD), gydyti.
Jei anksčiau bandėte terapiją ir pastebėjote, kad ji nedavė rezultatų, kurių tikėjotės, viskas gerai. Yra keletas gydymo būdų, kurie gali būti geriau tinkami. Naršykite toliau pateiktą sąrašą ir sužinokite apie papildomus gydymo būdus, kurie gali suteikti jums reikalingą priežiūrą.
Akių judesių jautrumo mažinimas ir perdirbimas (EMDR)
EMDR buvo sukurtas 1987 m., siekiant padėti palengvinti PTSS simptomus. Tai individualios terapijos rūšis, kurios metu naudojami dvišaliai akių judesiai, pvz., pakartotinis žvilgsnis iš kairės į dešinę, siekiant padėti žmonėms apdoroti trauminius įvykius.
Jis skiriasi nuo kitų terapijų, nes dėmesys sutelkiamas į tai, kaip atmintis saugoma smegenyse, o ne tik į minčių ir fizinių pojūčių valdymą, kurie kyla, kai suveikia traumuojanti atmintis. Be akių judesių, naudojamos ir kitos dvišalės stimuliacijos rūšys, pvz., bakstelėjimai ir tonai, atsirandantys abiejose kūno pusėse.
Skirtingai nuo kitų gydymo būdų, kurie yra orientuoti į traumą, tai nereikalauja, kad asmuo ilgai patirtų trauminę atmintį arba nereikalauja intensyvaus traumos aprašymo. Paprastai gydymas atliekamas du kartus per savaitę 6–12 seansų, nors daugeliui žmonių naudinga dar mažiau seansų.
Kognityvinė elgesio terapija (CBT)
CBT, taip pat žinoma kaip Beck terapija, dažnai naudojama įvairioms psichikos sveikatos sąlygoms, tokioms kaip depresija, nerimas ir valgymo sutrikimai, gydyti. Tyrimai rodo, kad CBT gali būti bent jau toks pat veiksmingas kaip kitos terapijos formos ir net kai kurios vaistų formos.
CBT siekiama valdyti ir pakeisti nenaudingą elgesį ir mąstymo modelius. Be to, pacientai ir terapeutai dirba kartu, kad sukurtų įveikos strategijų įrankį. Žmonės gali naudoti šiuos metodus, kad padėtų valdyti savo mintis, fizinius pojūčius ir elgesį, kai tik patiria sunkumų.
Dialektinė elgesio terapija (DBT)
DBT yra terapija, kuri dažnai naudojama sudėtingoms psichinės sveikatos problemoms, tokioms kaip ribinis asmenybės sutrikimas, gydyti. Šia praktika siekiama padėti žmonėms geriau reguliuoti, valdyti savo emocijas ir su jomis susidoroti.
Įvairūs DBT etapai padeda žmonėms susitaikyti su savo elgesiu ir įgyti įgūdžių, reikalingų jiems pakeisti. Paprastai tai siūlo elgesio ir pažinimo terapijų derinį, taip pat dėmesingumą.
Jei yra koks nors požiūris, kuris jus domina, susiraskite psichikos sveikatos priežiūros specialistą, kuris taikytų tą strategiją. Įsitikinkite, kad kliento ir terapeuto santykiai leidžia jaustis palaikomiems ir turi aiškias ribas. Galite paprašyti konsultacijos telefonu arba dalyvauti pirmajame užsiėmime, kad geriau suprastumėte terapinį procesą ir jo trukmę. Jei išbandysite strategiją ir ji ne jums, viskas gerai. Galite toliau bandyti kitus, kol rasite tai, ko ieškote.
