Arklio uodegėlė (Equisetum spp.) yra neįprastas, mėgstantis vandenį, vietinis augalas, kuris atrodo kaip mažai kas kitas augalų karalystėje. Tai stulbinantis architektūrinis vaizdas kraštovaizdyje, tačiau jį reikia naudoti atsargiai, nes žinoma, kad jis plinta agresyviai.
Keista botanika
Arklio uodega randama lauke auganti upelių pakrantėse ir upių dugne visoje Šiaurės Amerikoje. Jis taip pavadintas, nes jo šaknys primena šiurkščius arklio uodegos plaukus.
Jis kiekvieną pavasarį išnyra iš žemės kaip plona ietis, panaši į šparagus. Tada jis užauga iki 3 ar 4 pėdų aukščio, bet išlieka kaip standus vertikalus stiebas be lapų. Arklio uodegoje yra tuščiavidurės segmentinės jungtys, pavyzdžiui, bambuko. Jis taip pat vadinamas šveitimo skubėjimu. Jis atsparus USDA 3–11 zonose.
Auginimo reikalavimai
Pagrindinis reikalavimas auginti asiūklį – gausus vanduo. Jis augs smėlingame arba molio dirvožemyje, bet gausiausiai auga turtingame viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Jis mielai auga daliniame pavėsyje arba saulėje.
Kaip sodinti asiūklius
Arklio uodegiai auginami iš darželio augalų, o ne iš sėklų, nors šakniastiebių gabalėliai taip pat gali būti persodinami auginant naujus augalus.
Pasodinkite asiūklio šakniastiebius maždaug dviem coliais žemiau dirvožemio. Jei naudojate vazonuose darželiuose auginamus augalus, tiesiog pasodinkite juos taip, kad dirvožemio linija būtų lygi su aplinkiniu laipsniu. Įsitikinkite, kad žemė visada yra drėgna, kai augalai yra jauni. Įsitvirtinus jie gali atlaikyti trumpus sausus orus.
Kraštovaizdžio naudojimas
Dėl vienodos nendrinės išvaizdos asiūklis yra naudingas kaip aukšta žemės danga arba kaip apvadas. Stiebai auga į tankią sienelę saulėje, todėl gali būti naudojama ir kaip žema gyvatvorė ar vegetatyvinė širma. Jei plitimas nekelia rūpesčių, sodinkite jį natūraliai drėgnose vietose, pvz., aplink pelkes, upelius ir tvenkinius. Neapšąlančiame klimate asiūklis yra visžalis, bet kitur stiebai žiemą paruduoja.
Suvaldyti asiūklį
Arklio uodegą lengva auginti, tačiau dėl jos požeminių šakniastiebių sunku neplisti į vietas, kur to nepageidautina. Nustačius jį labai sunku išnaikinti, todėl geriausia jį apriboti tam tikro tipo kliūtimis.
- Paprasčiausias būdas yra auginti vazonėlyje ar sodintuvėje.
- Aplink jį taip pat galite įrengti požeminę užtvarą, panašią į bambuko valdymą.
- Kita populiari technika – asiūklio uodegos sodinimas saloje betoniniame kiemelyje – šiame kontekste jis atrodo labai modernistinis ir negali pabėgti į likusį kraštovaizdį.
Priežiūra ir priežiūra
Arklio uodegos nevargina kenkėjai ir ligos, todėl jai reikia labai mažai priežiūros. Išskyrus tai, kad dirva išliktų drėgna, o augalas nelįstų į nepageidaujamas vietas, vienintelė reikalinga priežiūra yra kasmet rudenį nupjauti nudžiūvusius stiebus, kai jie paruduoja.
Vazoninių augalų priežiūra yra tokia pati.
Veislės
Arklio uodegą dažniausiai galima įsigyti medelynuose ir dažnai grupuojama su pelkėmis ir vandens rūšimis. Be anksčiau aprašytų įprastų asiūklių rūšių, medelynuose dažnai auginamos šios veislės:
- Lauko asiūklis (Equisetum arvense) – veislė su dygliuotais, į lapus panašiais priedais, išsidėsčiusiais simetriškai aplink stiebą; USDA zonos nuo 2 iki 9
- Nykštukinis asiūklis (Equisetum scirpoides) – panašus į viso dydžio veislę, bet užauga vos 6–8 colių aukščio; USDA zonos nuo 5 iki 11
Vienas sodo augalas
Net be lapijos ar gėlių, asiūklis tikrai apsuks galvas sode ir paskatins pokalbį. Tai vienas unikaliausių ir lengvai auginamų augalų, tačiau jį reikia naudoti protingai.
