Merglaukės paparčiai yra tokie pat puikūs ir gležni, kaip rodo jų pavadinimas. Jie yra vieni iš nuostabiausių žalumynų augalų šešėliniuose soduose, tačiau norint gerai augti, reikia švelnaus sodininko prisilietimo.
Mergaitės paparčio pagrindai
Mergelės paparčiai priklauso Adiantum genčiai, kurios yra keletas dažniausiai auginamų rūšių. Visai mergautinės plauko paparčiams būdingi šilkiniai, smulkiai nupjauti žalumynai ir juodi stiebai, sukuriantys stulbinantį vizualinį kontrastą su giliai žaliais lapais. Paprastai jie yra mažytis augalas, pasiekiantis ne daugiau kaip 12 colių aukštį, o jų stiebai yra ploni, ploni, ir lengvai lūžta.
Auginimo sąlygos
Mergelės netoleruoja tiesioginių saulės spindulių, klesti netiesioginėje arba filtruotoje šviesoje, didelėje drėgmėje ir turtingoje, drėgnoje dirvoje. Jie yra paplitusios visame pasaulyje miško rūšys, dažniausiai randamos prie vandens, o kartais auga nuo uolų šalia krioklių.
Jos yra puikios rūšys, kurios puikiai tinka aplink gerai pavėsingus vandens telkinius, nors jie yra puikūs vazoniniai egzemplioriai, kuriuose galima pamatyti jų gražią lapiją iš arti. Kai kurios mergvakarių rūšys taip pat naudojamos kaip kambariniai augalai.
Veislės
Svarbiausias skirtumas tarp įvairių mergautinių plaukų rūšių yra jų atsparumas šalčiui.
- Peru plaukas (Adiantum peruvianum) yra viena iš populiariausių atogrąžų rūšių, dažniausiai auginama kaip kambarinis augalas, bet nėra atsparus šalčiui lauke.
- Southern Maidenhair (Adiantum capillus-veneris) yra kilusi iš Kalifornijos ir JAV pietų, kur toleruoja maždaug 10 laipsnių temperatūrą.
- Evergreen Maidenhair (Adiantum venustum) yra šalčiui atspariausia veislė, kuri žiemą nenunyksta iki -10 laipsnių, neprarasdama lapų.
Viena veislė turi papildomų skirtumų, išskyrus šalčio toleranciją. Šiaurinis mergautinis (Adiantum pedatum), taip pat žinomas kaip penkiapirštis papartis, yra vienintelė rūšis, kuri yra atspari lauke visoje Šiaurės Amerikoje. Jo lapų struktūra skiriasi nuo kitų veislių tuo, kad lapai yra išdėstyti išilgai penkių stiebų, kurie spinduliuoja iš didesnio stiebo, augančio nuo žemės. Tai lapuočių veislė, kuri užauga šiek tiek didesnė už kitas rūšis ir yra grubesnės išvaizdos, paprastai pasiekia 18–24 colių aukštį.
Įsteigimas ir priežiūra
Prieš sodindami paparčius, praturtinkite dirvą dideliais kiekiais komposto, kad suteiktumėte jiems reikalingą maistinių medžiagų kiekį ir kempinę tekstūrą. Dirvožemis turi būti nuolat drėgnas, bet ne permirkęs. Laistymo sistema yra patogi su tokiais augalais kaip mergautinis papartis, nes vasaros karštyje jiems gali prireikti vandens kasdien. Laikui bėgant jie išplis po žeme, sudarydami vešlų žemės dangą, nors jie nėra laikomi invaziniais.
Konteinerių augimas ir patalpų priežiūra
Mergelės paparčiai labai gerai auga vazonuose su tipišku vazonų mišiniu be dirvožemio ir yra ideali auginimo terpė. Šis išdėstymas leidžia šiltais mėnesiais juos auginti lauke, terasoje arba denyje, o vėliau žiemoti įnešti į patalpą. Viduje jie dažniausiai kenčia nuo sauso oro ir gerai reaguoja į kasdienį aprasojimą purškimo buteliuku.
Frond šalinimas
Vienintelė priežiūra su mergautinių paparčių priežiūra yra periodiškas negyvų lapų pašalinimas. Žiemą neveikiančias rūšis gerai nupjauti iki pat žemės – kitą pavasarį jos vėl išdygs.
Galimos problemos
Kenkėjai retai kenkia paparčiams, tačiau jie yra gana jautrūs miltligei, ypač kai jie auginami patalpose. Šio grybelio patogeno paveiktiems augalams nėra daug ką nuveikti, išskyrus tai, kad tai paprastai yra prastos oro cirkuliacijos arba per didelio šešėlio rezultatas. Jie neturėtų būti saulėtame lange, bet jiems reikia netiesioginės šviesos, kai jie auginami patalpose.
Lengvi ir erdvūs mergvakariai
Yra keletas augalų, tokių moteriškų ir dailios tekstūros kaip mergautinės paparčiai. Tai nėra lengviausiai auginami augalai, tačiau tinkamomis sąlygomis didelių medžių pavėsyje jie sudarys sodrų žalią kilimą.
