Pastarojo surašymo metu prancūzų kalba buvo gimtoji 80 % Kvebeko gyventojų, o daugiau nei 90 % kasdien galėjo kalbėti prancūziškai. Prancūzų kalba išlieka stipri Kvebeke, nes jos istoriniai įkūrimai derinami su aistringu šių dienų kultūros ir teisės aktų šalininkų darbu.
Prancūzų protėviai
Kodėl Kvebeke šiandien vyrauja prancūzų kalba? Na, nes jos protėviai, pirmieji europiečiai, tyrinėję kraštą, taip pat buvo prancūzai. Nors vietovėje jau gyveno Pirmųjų tautų tautos, dėl kelių karų ir kitų dalykų, dėl kurių Kvebekas galėjo kalbėti angliškai, jos šiuolaikinės šaknys yra Prancūzijoje ir tai matyti iš jos įkūrėjų.
Jacques Cartier
Jacques'as Cartier buvo pirmasis prancūzų tyrinėtojas, Prancūzijos vardu pareikalavęs Kanados. Jis nubrėžė Šv. Lauryno įlankos žemėlapį ir bandė joje įkurti pirmąją gyvenvietę. Tačiau dėl priešiškų žiemos sąlygų (kurioms buvo blogai pasiruošę), ligų ir agresyvių bei nedraugiškų vietinių gyventojų, gyvenvietė galiausiai buvo apleista.
Nepaisant galimybės įkurti nuolatinės gyvenvietės (kuris iš tikrųjų niekada nebuvo jo tikslas), Cartier paliko savo pėdsaką Kanadoje kaip žemėje, kuri buvo paskelbta Prancūzijai. Nesvarbu, ar vietiniai gyventojai sutiko, Prancūzijos nuomone, pakrantė palei Šv. Lauryno upę dabar buvo Prancūzijos kolonija.
Samuel de Champlain
Jei Jacques'ui Cartier nepavyko įkurti nuolatinės kolonijos, Champlain'ui labai pasisekė. Jis įkūrė šiuolaikinį Kvebeko miestą ir liko ten administruoti visą likusį gyvenimą. Kvebeko istorijoje manoma, kad jis visiškai įkūrė naują koloniją ir paskyrė savo gyvenimą jos tobulinimui. Taip pat verta paminėti, kad būtent Champlainas prisidėjo prie Kvebeko kaip populiaraus kailių prekybos posto įkūrimo ir taip paskatino pirmąją ekonominę žemės plėtrą.
Kaip amerikiečiai padėjo Kvebekui išlikti prancūzu
Nors galima sakyti, kad Kvebeko šaknys neabejotinai yra prancūziškos, galbūt Prancūzijos ir Indijos karas kartu su Septynerių metų karu padėjo Kvebekui išlikti prancūzu.
Prancūzų ir Indijos karas
Keista, kad Prancūzijos ir Indijos karas iš tikrųjų turėjo daug daugiau nuveikti prancūzų ir britų santykiams. Mūšyje Abraomo lygumose (Prancūzijos ir Indijos karo dalis) anglai galiausiai laimėjo ir perėmė Kvebeko miesto kontrolę. Nors gali atrodyti keista, kad mūšį laimėję anglai iš tikrųjų gali užtikrinti Kvebeko kaip prancūzo ateitį, būtent taip atsitiko.
1763 m. sutartis
Tai buvo 1763 m. Sutartis, kuria baigėsi Prancūzijos ir Indijos karas. Kadangi šis karas baigėsi ir britai laimėjo mūšį Kvebeke, Prancūzija turėjo pasirašyti visą „Naująją Prancūziją“Britanijai.
Kvebeko įstatymas
Ironiška, bet Didžioji Britanija laimėjo Kvebeko teritorijas, tačiau jos labai nenorėjo ten kolonizuotis. Dėl artumo ir jau susiformavusio aljanso jie bijojo, kad amerikiečiai dabar padės Naujosios Prancūzijos gyventojams sukilti prieš britų valdžią. Užuot įsitraukusi į kitą brangų karą, Didžioji Britanija įgyvendino Kvebeko aktą, kuris oficialiai pripažino:
- Prancūzijos teisė Naujojoje Prancūzijoje
- Romos katalikybė kaip oficiali religija
- Prancūzų kalba kaip oficiali kalba
Ironiška, bet nors Kvebeko įstatymas patiko Kvebeko gyventojams, jis buvo įtrauktas į netoleruotinų veiksmų sąrašą tarp kolonistų, manančių, kad jiems turėtų priklausyti dalis kailių prekybos posto.
Prancūzų valstybė Kvebeke šiandien
Nuo septintojo dešimtmečio buvo priimti keli įstatymai, užtikrinantys, kad Kvebekas išliktų daugiausia prancūzakalbe provincija.
Oficialiųjų kalbų įstatymas
Prancūzų kalbos vartojimas buvo sustiprintas 1969 m. Oficialiųjų kalbų įstatymu, pagal kurį visos federalinės paslaugos turi būti prieinamos piliečiams prancūzų ir anglų kalbomis. Šis įstatymas yra kertinis „oficialios dvikalbystės“Kanadoje akmuo ir suteikia prancūzų kalbai tokį patį statusą kaip ir anglų kalbai visoje šalyje.
Prancūzų kalbos chartija
Prancūzų kalbos chartija buvo priimta 1977 m., todėl prancūzų kalba tapo oficialia Kvebeko kalba. Ji privertė naudoti prancūzų kalbą visose gyventojo gyvenimo srityse, įskaitant ženklus, dokumentus ir rinkodarą įmonėms, darbo įstatymus, viešųjų paslaugų agentūras, įstatymų leidybos institucijas, teismus ir mokyklas.
Kvebeko nacionalizmas
Buvo stengiamasi, kad Kvebekas taptų suverenia tauta, kad būtų išsaugota kalba ir kultūra, nors 1980 ir 1995 m. nepriklausomybės referendumai nesulaukė pakankamai balsų, kad būtų priimtas. Siekimui paversti Kvebeką atskira prancūzakalbe tauta vadovavo nacionalistas Le Mouvement Souverainiste du Québec ir jų pastangos tęsiasi iki šiol.
Nors daugelis problemų, susijusių su noru atsiskirti, yra pagrįstos galių pasidalijimu ir skirtingais požiūriais į federalizmo veiksmingumą, noras išsaugoti prancūzakalbę daugumą ir jų kalbą bei kultūrą yra pagrindinis Europos Sąjungos principas. judėjimas. Nepaisant to, kad referendumas nepavyko, daugelis Kvebeko prancūzų piliečių ir toliau aistringai pasiryžę išlaikyti prancūzų kalbą kaip oficialią savo provincijos kalbą ir priešintis žodžių ir frazių iš kitų kalbų įsisavinimui į savo gimtąją kalbą.
Kodėl Kvebeke vyrauja prancūzų kalba
Kaip ir visose šalyse, yra įvairių įvykių, kurie padėjo formuoti Kvebeko tapatybę. Nurodymas į vieną veiksnį būtų per paprastas. Greičiau tai yra veiksnių derinys, dėl kurio Kvebekas išliko daugiausia prancūzakalbe provincija, turinčia stiprią kultūrinę priklausomybę Kanados prancūzų kultūrai ir istorijai.
